Pagal paskirtį keltai gali būti skirstomi į kelis tipus, kuriuos iš esmės įtakoja paties transporto tipas: keleivinis, keleivinis-krovininis arba išskirtinai krovininis. Dar gali būti tik žmonėms kelti skirti keltai, tačiau jie paplitę labiau vietiniuose, ne tarptautiniuose vandenyse ir maršrutuose. Todėl jų šįkart neaptarinėsime.

Keleiviniai keltai nuo kroviniams gabenti skirtų keltų skiriasi tuo, kad jų perkeliamo transporto masė negali viršyti maksimalios lengvojo automobilio masės. Ši masė deklaruojama iki 3,5 tonos. Tuo tarpu krovininių keltų maksimalus svoris gali siekti nuo keliolikos iki keliasdešimties tonų. O jų denio ilgis gali būti nuo daugiau nei tūkstančio iki trijų ir daugiau tūkstančių tiesinių metrų.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kelto denyje, kurio ilgis siekia daugiau nei 3600 metrų, galima būtų sutalpinti per 240 priekabų. Paprastai tokie keltai yra mišraus tipo, juose gabenamas tiek keleivinis, tiek krovininis transportas bei keleiviai.

Priklausomai nuo planuojamo gabenti krovinio yra parenkamas atitinkamas keltas ir maršrutas, kuris ne visuomet gali būti organizuojamas iš Lietuvos jūrų uosto. Kiekvienu atveju planuojant paslaugos įgyvendinimą, įvertinami visi svarbūs kriterijai ir dažnai parenkami du ir daugiau skirtingų maršrutų pasiūlymų. Be to, kelto gabaritai neturi viršyti ir uosto, į kurį keltas plaukia parametrų, nes tokiu atveju jis tiesiog negalės į tą uostą įplaukti.

Dažniausiai eiga yra tokia, kad užsakovui yra sudaromi keletas maršruto variantų su skirtingais keltų linijų pasiūlymais, maršrutu bei kaina. Planavimui pasitelkiami tokie parametrai, kaip krovinio tipas, jo maksimalus dydis. Taip pat svarbus ir papildomų paslaugų, tokių, kaip elektros prijungimas, pakrovimas/iškrovimas, įvairavimas/išvairavimas ir pan., poreikis. Atsižvelgiant į bendrą padėtį bei poreikius, užsakovas gali pats pasirinkti, kuris variantas jam yra priimtiniausias.